2013 m. rugsėjo 30 d., pirmadienis

Kinas + teorija + (ne)skaitymas

Prieš dvi savaites „Kino teorijos užrašų“ FB paklausiau, ar kas skaitė kuriuos nors iš trijų per metus išėjusius straipsnius, skirtus skirtingiems (labai skirtingiems) kino teorijos klausimams. Išėjusius Lietuvos akademinėje spaudoje. Laisvai prieinamus internete. Drįstu galvoti – tai geri straipsniai.

Negavau nė vieno atsakymo, o mano asmeniniame FB į jį atsakiusiosios žymėjo „0“, išskyrus to pat leidinio, kur publikuotas vienas iš „užklaustų“ straipsnių, autorę.

Klausimas ne iš neturėjimo ką veikti. Paprastai dejuojama, kad Lietuvoje nėra arba labai maža literatūros apie kiną ir kino teoriją. Po truputį jos atsiranda, bet ar ji skaitoma? Štai kelios „nulio“ versijos (pirmos dvi – savistabos, kitos – akademinio lauko stebėjimo rezultatas):


a)      FB – tai tokia keista anoniminė erdvė, kur bendravimas neprivalomas, žmonės ateina gauti ko nori, nesisveikindami ir nemojuodami ranka „sudie“.
b)     Mano „Kino teorijos užrašai“ (ir jos FB) – visgi pseudoblogas, daugiau „self-archiving“ vieta, todėl dialogas nėra įsitvirtinęs.
c)      Akademinių žurnalų niekas neskaito. Tai tokia keista mąstymo, rašymo ir jų viešinimo forma, kuri šiuo metu svarbi tik akademinei biurokratijai ir akademinės karjeros formalumams. Žurnalai neturi nei auditorijos, nei idėjos ją turėti.
d)     Punktas (c) – tik Lietuvos tikrovė.
e)      Lietuvoje skaitomi ne (akademiniai) žurnalai, o (akademinės) knygos. Ir tai įdomu – juk knygos paprastai storos, kartais labai. Bet gali būti, kad rūpimų knygynų skyrių reguliarus tikrinimas yra daugeliui įprastas ir svarbus ritualas, o štai sekti žurnalų publikacijas – ne, neįeina į išsilavinusio ir besidominčio kinu žmogaus rutiną.
f)    Lietuvoje kino studijos/ kino teorija tik kuriasi, autoritetingo kalbėjimo vieta - "kažkur kitur", todėl pirmiausia domimasi verstiniais tekstais arba originalais kitomis kalbomis.
g)       (Akademinis) žodinis žanras (paskaitos, pranešimai, diskusijos etc.) turi gerokai didesnę auditoriją nei tekstai; paaiškinimai gali būti įvairūs - spektaklio malonumas, lengvesnis vartojimas, artumas, (vėl) kintantis santykis tarp spaudos ir žodinės (akademinės) kultūros pastarosios naudai, laiko ir pastangų sąnaudos.
h)   Kino studijų/teorijos publikacijos išbarstytos po labai skirtingus akademinius žurnalus, kur tokie tekstai – veikiau atsitiktinumas (nepavykusios apklausos atveju – „Religija ir kultūra“, „Politologija“, „Colloquia“).
i)     ergo – reikia specializuoto leidinio.
j)     arba nereikia, nes žr. (c, d, e).

2 komentarai:

  1. Nuoroda "Laisvai prieinamus internete" neveikia, ar čia minty turima http://www.vu.lt/leidyba/lt/mokslo-zurnalai/religija-ir-kultura/naujausias-numeris/item/838-apie-nereprezentacinio-kino-galimybe-nuo-andre-bazino-iki-gilles-io-deleuze-o ?

    AtsakytiPanaikinti