Žmogus su kino aparatu

Paprastai Dzigos Vertovo filmas "Человек с киноаппаратом" (1929) verčiamas į anglų kalbą "Man with a Movie Camera", į prancūzų - "L'Homme à la caméra", o į lietuvių - "Žmogus su kino kamera". Iš esmės aš sutinku su mintimi, kad nereikia dauginti vertimų variantų, jei jie jau daugiau mažiau prigiję. Bet šiuo atveju būčiau linkusi (ir taip jau esu padariusi "Trumpame FKT žinyne") keisti vertimą - į "Žmogus su kino aparatu" ir netgi "Man with a Movie Apparatus" ("netgi" - todėl, kad anglišką vertimą pakeisti sunkiau, nes jis paplitęs ir visiems žinomas). Ne dėl rusiško "aparato" iš pavadinimo, o todėl, kad filmas laikomas chrestomatiniu kino tekstu apie kiną, kino aparato žvilgsnio galias, kino tikrovės konstruojamumą, kino reikšmių gamybą iš montažo jungčių, ritmo, kartočių, etc. Suprantama, kad "kino aparato teorija", siejama su Jean-Louis Baudry ir Jean-Louis Comolli vardais, o išplėtota Mary Ann Doane, Pascalio Bonitzerio ir kitų autorių, atsirado po 1970-ųjų metų. Tačiau ji kalba būtent apie tas institucines kino savybes ir jų atsinešamas reikšmes, kurios taip rūpi šiuolaikiniams "Žmogaus su kino aparatu" tyrinėtojams. Jei prisimintume T.S. Elioto idėją apie tai, kad vėliau atsiradę kūriniai pertvarko iki jų buvusią tradiciją, tai nebūtų didelis akibrokštas galvoti, kad ir akademinės tradicijos gali pertvarkyti savo objektų, kaip čia geriau pasakius, - žymėjimą.