Filmai apie filmus #2

Vladislovas Starevičius (Władysław Starewicz), „Kino operatoriaus kerštas“, 1912.

„1920 m. Prancūzijoje, Fontenay-sous-Bois, Vladislovas Starevičius įkuria nuosavą lėlių filmų studiją ir tais pat metais išleidžia pirmąjį prancūzišką filmą „Voro naguose“. Ši parodijinė juosta, pasakojanti apie avantiūristiškas musės, tapusios voro-bankininko išlaikytine, bėdas, daugeliu požymių kyla iš ankstyvojo Starevičiaus šedevro – parodijos „Kino operatoriaus kerštas“ (1912).  <...> Gana sunku nustatyti „Kino operatoriaus keršto“ parodijos objektą. Viena vertus, parodijuojama galantiška psichologinė drama su tradiciniais personažais – dailininku Ūsačini ir basakoje balerina Laumžirge (joje žiūrovas turi „atpažinti“ Isadorą Duncan); kita vertus, filme akivaizdūs ankstyvojo kvazidetektyvo – arba, tiksliau, pasakojimo žanro, Judith Mayne apibūdinamo kaip filmai, kuriuose pasakotojas yra fotografas arba kitoks vaizdų gamintojas, elementai. Galiausia kiek silpniau parodijuojamas ir ankstyvasis farsas.“ Michail Jampolskij, „Starevičius: vabzdžių mimika ir kultūros tradicija“, in: Michail Jampolskij, Kalba – kūnas – įvykis: kinas ir prasmės paieškos, Vilnius: Mintis, 2011, p. 154-155.